- slėnas
- 2 slė̃nas, -à adj. (4) K.Būg, Rtr, KŽ; MitI391 žr. slėnus: Slė̃nos vietos Rd. Slėnèsnė vieta, kur lenkė, t. y. nūlaidesnė J. Vanduo renkasi į žemiausias ir slėniausias vietas rš. Prieš akis driekėsi platus reginys į krūmokšniais apaugusias slėnas pievas V.Myk-Put. Par slėnas slėneles atjoja našlelis NS981. slėnaĩ adv. KŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.